Valerija Razmislevičienė – Kuralavičiūtė (g. 1938 m.)

APIE VAIKYSTĘ IR TĖVŲ NAMUS. Aš Pakalnykuose gimiau. Tėvai iš Paklanykų persikėlė į Belvą – ten namą pasistatė. Ten diedukai gyveno – neturėjo vaikų, mamą paėmė už augintinę. Tie diedukai – mano močiutės tikra sesuo. Jie gyveno senam name, dar be kamino. Tėvukas iš Paklanykų, o ji (mama) iš Nikronių. Nežinau, kaip jie susipažino. Ten ir Paliokienė gyveno. Jai mano tėvelis išpiršo Palioką. Mano tėvelis buvo kolūkio brigadininkas.

Mama – Kiseliauskaitė Stasė, gyveno Nikronyse Tėvelis – Juozas Kuralavičius, gyveno čia, gale kaimo. Mama gyveno Ūbišky, buvo Semeliškių seniūnija – Vėlva buvo, kaimas. Kai su tėveliu apsiženijo, ten ir gyveno. Kai mama mirė, tėvelis paėmė močeką, tai jie mažai čia pagyveno, nu dar du sūnus užgyveno ir išvažiavo į Lenkiją (nes jos, močekos, sesuo buvo iš Lenkijos). Mama mirė 32 metų. Dar jauna mirė. Buvom šeši vaikai. Viena mirusi, mažytė dar, o penki užaugo. Nėra broliuko, jau Lenkijoje miręs. Dar Lenkijoj viena sesuo gyvena. Čia trys mes likę – aš ir seserys Elektrėnuose ir Vilniuje. Aš buvau pirma, vyriausia. Kai mama mirė buvau 15-os. Po manęs buvo – Marytė (jau mirus), buvo mažytė; paskui – Filomena, Zofija, Janė. Ir Juozas. Ir dar močeka turėjo du berniukus. Kai tėtis antrą kartą vedė, gyveno Belvoj. Kai jie išvažiavo į Lenkiją, vieną, Zofiją, paėmė močiutė, kur Nikronyse buvo. O Janę paėmė tėvelio pusseserė – Sadauskai buvo. Jie Mackantiškėj gyveno. Nu, tai jie buvo be vaikų, paėmė ją užauginti. Juozas ir Filomena išvažiavo su tėvu į Lenkiją. (Vadina Juozeliu). O aš tuo metu jau buvau vedusi.

APIE JAUNYSTĘ IR GYVENIMĄ MACKANTIŠKĖSE. Nors vargo daug mačiau, bet buvau linksma – mėgau dainuoti, linksmintis. Ištekėjau, dar 18 neturėjau. Man balandžio 18 buvo, o aš ištekėjau rudenį- lapkritį. Močeka sakė: „Tegu eina ( iš namų), vaikų pridarys“. Ačiū Dievui, nė viena nepaklydom. Pirmas vyras – Babaitis Julius. Babaitienė buvo už vieno brolio, o aš už kito (ištekėjusi). Man ji Julių ir išpiršo. Su pirmu vyru susilaukiau trijų vaikų. Vyriausia dukra Trakuose buhaltere dirba – Jakimavičienė, o jauniausia Aukštadvary pašte dirba. Tetos (Babaitienės) buvo vestuvės, aš buvau pamergė, o jis buvo senbernis, aštuoniais metais buvo vyresnis. Aš nelabai buvau patenkinta. Bet, ačiū Dievui, tris vaikus užauginom. Tik jis labai man pavydėjo, užtai, kad perdaug dainuoji, perdaug šoki. O aš keturis kartus buvau piršlienė, o jis tris kartus – piršliu. Aš tokia visą laiką buvau – „su liežuvėliu“. Jis man pavydėjo. O man neduos pasėdėti. Kaip Naujus metus sutikt – tai einam dainuodami per kaimą. Ir miegot nereikėdavo. Pas mane žiburėlis niekad neužgęsta. Mergaitės augo – tai kokie berniukai…. Tai vis pas mane, pas mane ir paas mane visokie pasibuvimai.

Babaitis sirgo 12metų. Su plaučiais buvo – tuberkuliozė. Aukštadvary sanatorijoj gulėjo. Davė labai stiprių vaistų – sugadino kepenis ir kasą. O plaučiai buvo sveiki. Gydžiau Babaitį degtine – išrašo spirito, tada bičių pikio pamirkinu ir jam po stikliuką davinėjau ryte ant tuščio. Buvau žaizda ir ji užsitraukė.

Babaitienei piršosi Impolitas, o ji išėjo už našlio, du vaikai buvo. Impolitas taip norėjo ją vest. Su Babaitiene kartu gyvenom, kartu karves melžėm. Tik paskui susiradom namą, pirkom Merkiškėj. Vestuvės su pirmu vyru buvo Aukštadvary.

APIE GYVENIMĄ PAKALNINKUOSE. Šeštoj vietoj va čia gyvenu (Pakalninkuose). Antras vyras – Razmislevičius. Kai už jo ištekėjau, atsiėliau iš Mackantiškių čia gyvent. Čia gyveno šitam name abudu broliai. Tai kaip Naruckienė ištekėjo, tai kitam gale apsigyveno. Naruckienė irgi buvo Razmislevičienė. Juozo tėvas ir Naruckienės vyras buvo broliai. Paskui kai Naruckienės vyras mirė, tai ji ištekėjo už Narucko. Buvo Kairiai ir Razmislevičiai. Viena sesuo – Kairytė, kita – Razmislevičiūtė. O Juozas buvo Razmislevičius, o Petras – Kairys. Kai antrą kartą tekėjau, visi vaikai buvo vedę. Už Razmislevičiaus ištekėjau…. Į Pakalnykus atėjau 1990m. 1988 m. mirė pirmas vyras. O Juozas 2000m. mire. Žemė ir padarė viską. Brolis ir sesuo atėmė žemę. Už savaitės ir kiek [pasikorė].

Karves ganėm, vainikus pynėm – vis pas mane. Trisdešimt penkios karvės buvo. Paskui balius – kiekvienas sūrio, sviesto (per Jurgines). Ir šokiai per visą naktį. Aš į mamą tokia linksma. Mama linksma buvo, tėvas griežtas buvo. Apylinkėj sekretorium buvo. In mamą nusidaviau. O dabar krikšto dukros in mane nusidavė. Tris turiu. Zoja, sesuo, lėtesnė, o Janė ( sesuo) irgi į mamą daugiau (kur Elektrėnuose). Janė, dukra iš Aukštadvario, daugiau į mane nusidavė. O Stasė – į močiutę, mano anytą (Babaitienė) .

 

Pasidalinkite nuoroda į šį puslapį