APIE VAIKYSTĘ IR TĖVŲ NAMUS. Visa giminė Pakalnykų kaime nuo seno gyveno. Diedukas – Razmislevičius Jonas. Močiutė – Monika Razmislevičienė. Mano tėvas – Vincas Razmislevičius. Jis senas ženijosi. Mama – Kuralavičiūtė, Stasiulio sesuo. Jono Kuralavičiaus tėvas ir mano mama buvo brolis ir sesuo. Tėvo brolis buvo Vladas. Seserys – Stasė, Marytė, Antanina ir Eleonora. Vienam namo gale gyveno mano tėvo šeima, o kitam – dėdės šeima su diedukais. Visas namas buvo dieduko, nesvarbu, kad kitam gale gyveno Vladas, tėvo brolis. Kai diedukas mirė, visas turtas buvo ant tėvo aprašytas. Jis ir draudimą mokėjo. O brolis nieko neieškojo, nieko nereikalavo. Dėdė buvo be sveikatos, mirė 1953metais. Po to mirė diedukas. Kai dėdė mirė, tai teta [dėdės Vlado žmona] paėmė už kupros ir išmetė dieduką iš savo namo pusės. Ji paskui su Ogilba susiženijo. Diedukas pas mus ilgai negyveno, mirė 1955 metais. Iš pradžių visi buvo Razmislevičiai, o paskui kažkaip tapo Kairiais. Vienas brolis dirbo kaire ranka, tai jį vadino Kairiu. Tai paskui tą brolį išsiuntė į Ameriką, kad nevadintų Kairiu.
Mano diedukas Jonas, kur Valė gyvena – Aleksandras, Vincas Kairys ir kur į Ameriką išsiuntė… jie buvo keturi broliai. Pirmas brolis – Raszmislevičius Ignas, sesuo – Macijauskienė Marytė, dar viena sesuo Razmislevičiūtė, o kiti – Kairiai. Turėjau vieną brolį. Brolis Kazys buvo 1942 m. gimimo. Mirė 2011m. Tėvai laikė kelias karves, avelių, liaulių, du arklius. O vienas net veislinis buvo. Aš vaikystėj nedaug ganiau. Kazys ganė. Dar ir Laurynui [anūkui] teko ganyt.
Tėvukas tik prie žemės dirbo. Mama ir močiutė audė, verpė. Mane aust bobutė Ieva Kuralavičienė išmokė. Kuralavičienė močiutė labai gražiai audė. O parinktines – teta Barkauskaitė- Streikauskienė.
Tėvas buvo geras ir teisingas. O mama negera- nedavė man tos žemės, kur prašiau. Mama mirė 1998, o tevas – 1987
Namuoe lenkiškai kalbėjom. Stasys [Gataveckas] tai pyko – nenorėjo.
APIE JAUNYSTĘ IR GYVENIMĄ PAKALNINKUOSE. Ten, kur Naruckienė gyvena, 1924 metais buvo mokykla. Tam name gyveno du berniukai ir dvi mergaitės. O kaime šokiai buvo ten, kur jūs [Penkauskai] gyvenat. Ten gyveno Jadvyga, Stasys ir Petras. Jų mama buvo Barkauskienė Franė. Ji buvo kilusi iš Kuralavičių. Jos vyras – Barkauskas Ignas. Uršulė Kuralavičienė [Juozo Kuralavičiaus močiutė]buvo dūsulinga. Kada tik nueinam, kosti kosti. Ten kur Zagorskai gyveno, ten gyveno Uršulės sesuo. Buvo Vladas ir Vacys Zagorskai. Ir dar dvi seserys. Zacharevičienė Izabelė gyveno ten, kur Stepo namas. Ji mirdama paliko namą Reginai, brolio Vlado dukrai. Ten, kur dabar Bėkšų namas gyveno Vincas ir Adelė Kuralavičiai. O kur dabar kauniečiai – Kochanauskai. Elena Kochanauskienė buvo Kuralavičiaus sesuo, tai ir priėmė juos gyventi. Vincas Kuralavičius ir Stasiulis buvo pusbroliai. Ten kur dabar gyvena Burlėgos, gyveno Macijauskai. Buvo tokia senė Marcinova, Martyno žmona. Jos duktė Kazė buvo labai graži.
Per visą kaimą gyveno 16-17 šeimų.
Šokiuose grojo Barkauskas [iš to namo, kur dabar Liogės gyvena], Impolitas. Net ir ištekėjus eidavau į šokius. Kai septynis mėnesius ten gyvenom, tai kiekvieną kartą ajom. Ar leisdavo vyras su kitais šokt? Ar aš ten jo klausiau! Tais laikais mums buvo labai smagu. Eidavom tokia kapiela [būrys jaunimo] į Lauzgenius, į Tokiškes [į šokius]. Visi gyveno kaip broliai ir seserys – nei barnių nebuvo, nei pykčių. Sekmadieniais čia būdavo ūžimas. Bobos sueina – pliatkavoja, jaunimas – irgi…, vyrai – kortom lošia. Visi geri, ir visus mylėjau. Su visais visur ajom, visur dirbom. Neturiu anei nė ant vienos kaimynkos jokio piktumo. Visi sugyveno – nei pykosi, nei barėsi.
APIE VEDYBAS. Buvau 20 metų kai ištekėjau. Kaip radau vyrą? Prispjaudžiau ant žemės. O buvo taip. Teta gyvenimo Skynimuose, prie Onuškio. Šovė man galvon, rankšluosčius aust [Audžiau parinktinius]. Nuvėjau Onuškin pas tetą. Teta daro pietus, o aš sėdžiu kaip dabar. Sėdžiu ir žiūriu pro langą. O tuo pačiu keliu aina kokis diedas. Buvo žiemos metas. Aš taip pasižiūrėjau. Man sako: „O ką tu ten matai?“. Sakau : „ Pasižiūrėkit, koks strošnas diedas eina“. Abitas, kepurė juoda. O man sako: „Ten dar ne diedas, ten kavalierius“. O aš sakau: „Tpfu, koks ten kavalierius“. Tai jis ir mirė ir sakė: „Jane, prispjaudei ir atsigėrei“. Aš norėjau eit, bet jie mane laikė ant šokių. Nuvėjom šešiose ant tų šokių. Buvo ten ir Gataveckas. Alia, jis prie manęs tada nepriejo. Gataveckas gyveno Mergelių kaime. Jis buvo iš septynių vaikų šeimos. Du mažiukai mirė. Užaugo trys seserys ir du broliai. Kai apsiženijom, tai septynis mėnesius gyveno pas jį namuose. Geri uošviai buvo. Gataveckas keturis metus Sibire tarnavo. Gataveckas ženijosi 28 metų. Jis 1931 metų gimimo. Šliūbą ėmėm Onušky. Gataveckas buvo škaradnas. Jis buvo iš tos parapijos. Tai sakė: „Mane ten krikštijo, komunijos ėjau ir ženysiuos“. O mes tai buvom Vytautuvoj. Kunigai tai buvo tie patys. Mes su Jonu [Kuralavičium] nuvažiuojamsekmadieniais į Aukštadvaį. O jis ne, sako „Aš turiu savo bažnyčią“. Kaip apsigyvenom šitam name? 1958 metais tėvas satė sau namą. Bet tėvas buvo be sveikatos, tad man sako: „Imk tą namą, baik ir gyvenk“. Pradžioj buvo labai sunku – nei rublio, nei kapeikos. Du metus ant palangės valgiau, neturėjau už ką pirkt stalo. Ar norėjau tekėt už Gatavecko? Kur norėjau eit, ten negalėjau. Norėjau eit už Laužonio Vyto. Bet tėvai neleido – biednas buvo. O jis buvo toks geras, toks meilus ! Draugavom labai gražiai, bet tėvai neleido. Ir kolūkio darbuose, jau vėliau, kai buvo vedęs, kai tik jo pamaina, ateidavo man padėti. Dar buvo toks Dragūnas iš Želvos. Jis mane įkalbinėjo, kad su Gatavecku nesusirašinėk, tik su juo. Aš jau buvau ištekėjus, o jis man dar laiškus rašė – nuo rugpjūčio iki gruodžio. Per Kazį [brolį] laiškus perdavinėjo. Bet kai Gataveckas laiškus paėmė, tai pasibaigė katino dienos. Ir Impolitas piršosi, alia buvo škaradanas. Šiek tiek draugavom – su dviračiu atvažiuoja, pabūnam, pabaltuojam. Priėjom iki to, kad jau susirašom, viskas… Bet kai jis šokiuose groja, tai mane grūda už stalo – neleidžia šokt. O jeigu išeinu šokt, tai einant namo priekaištai – ko ėjei. Aš galvoju: jau dabar mani neleidžia, vadovauja, tai kas bus po to?
Ai, tas gyvenimas plaukia plaukia ir nuplaukia.
-
Babaitienės-Kuralavičienės vestuvės. Sėdi iš kairės - Kairys V., Valė R.; Stovi iš kairės J. Paliokienė su vyru
-
Gataveckų vestuvės. Su armonika iš kairės Barkauskas. Stovi su kepure Stasys Kuralavičius
-
Gataveckai su anūkais Laurynu ir Donatu
-
Gataveckai su dukrom ir močiutė
-
Gataveckai su dukra Jadvyga Vytautuvoj
-
Janina, Kazys Razmislevičiai su tėvais
-
Janina ir Stasys Gataveckai
-
Močiutė Ieva (vidury) su teta Onute ir pusbroliu Vaciu (Jono K. broliu)
