Nijolė Bėkšaitė – Bacevičienė (g. 1973 m.)

Vytautas (1941 – 2007) ir Anelė (1943 – 2004) Bėkšos

Pasakoja dukra, Nijolė Bėkšaitė – Bacevičienė

Abu tėvai gimė ir augo Varėnos rajone. Atsikėlė į Pakalninkus gal prieš 50 metų. Mes, vaikai, gimėm jau Pakalninkuose. Mama – Anelė Urbanavičiūtė-Bėkšienė (1943 08 18 – 2004). Tėvas – Vytautas Bėkša (1941 01 13 – 2007). Tėvai dirbo kolūky. Tėtis buvo traktoristas. Mama dirbo žemės ūky. Vyriausias brolis Vytas gimė 1972, aš gimiau – 1973, o Jonas – 1974 metais. Brolis Jonas mirė 2009 m. Ėjom į Tolkiškių aštuonmetę, paskui visi perėjom į Onuškio vidurinę mokyklą.

Mama turėjo brolį Joną ir sesę Stefą. Buvo septyni, bet keturi vaikai mirė. Mama sunkiai gyveno ir dirbo, nes turėjo brolį ir sesę į mokslus išleist. Tėčio šeima irgi didelė buvo. Jie buvo penki. Jis vienas ir keturios seserys. Senelių namus nukeldinėjo, tai tėvų tėvai nusipirko Tolkišky, už kapų, namus ir ten gyveno. Kai mama tekėjo, senelis nupirko namą Pakalninkuose iš Kuralavičiūtės.

Mano krikšto tėvas buvo Bacevičius, Jono tėvas, o krikšto mama buvo Jono Kuralavičiaus motina. Mes vaikai dažniausiais draugaudavom su anūkais, atvažiuojančiais savaitgaliais pas senelius. Česės Vilma ir Egle, Macijauskienės anūkais,Kochanauskų, kaimynų, anūkais.

Namuose kalbėjom lietuviškai, nors visi kaime tarpusavyje tik lenkiškai.

Kaime prisimimenu kaip švęsdavo Jurgines. Pindavo vainikus ir dėdavo karvėms ant ragų. O po ganymo eidavo visi pas tą šeimą, kuri tą dieną ganė ir švęsdavo. Atsinešdavo kas ką turi. Mums irgi dar teko ganyti. Ganydavo du žmonės iš skirtingų šeimų.Pas mus buvo dvi karvės. Mes vieni ganydavom visų karves visą dieną. Jau niekas kitas iš kitų šeimų neidavo. O jei viena karvė, tai gano vienas ir kitas kaimynas. Reikėdavo saugot, kad karvės nebėgtų namo. Mes ganydami laužus kūrendavom ir jame bulves kepdavom, riešutus rinkdavom. Varydavom į tą pusę, kur maudytis galima. Dūdeles visokias darydavom iš žievių, lazdas pajaustinėdavom, knygą paskaitydavom.

 

Pasidalinkite nuoroda į šį puslapį