Verknės aukštupio kraštovaizdžio draustinis įkurtas išsaugoti ir eksponuoti Verknės upės aukštupį su Gilandžio, Gilušio, Pakalnio ir Solio ežerais. Vaizdingame slėnyje, ežėro pakrantėje iš visų pusių galite matyti Pakalninkų (Pakalnių) kaimą.

Niekas neatmena kada kaimas įsikūrė, bet kaimo senoliai mena šalimais buvusius Grinkavos ir Tolkiškių malūnus, sovietmečiu išartas, šiandieną apleistas kapinaites. Kaimas yra išgyvenęs įvairius laikotarpius, patyręs ir Lenkijos okupaciją, ir karo bei pokario, ir sovietinės LTSR, ir Nepriklausomos Lietuvos audringus laikotarpius. Visko būta – ir džiaugsmo ir liūdesio, ir nepritekliaus ir skalsesnio gyvenimo. Tačiau visada kaime gyveno darbštūs, nuoširdūs, linksmi ir vienas kitam padedantys, iškentę visokias negandas, žmonės.

Čia gyvenantys žmonės buvo nagingi, draugiški ir paslaugūs. Vertėsi žemės ūkiu, žvejyba, rinko miško gėrybes. Moterys mokėjo verpti ir austi. 1950 metais kaime buvo 17 sodybų, gyveno 40 gyventojų.

Šiandien Pakalninkų kaimas yra išskirtinis urbanistiniu požiūriu – čia išlikęs tradicinis apstatymo pobūdis, erdvinė kompozicija, etnografinė architektūra. Dalis kaimo gyventojų išlaikę senas tradicijas ir gyvenimo būdą.